- mėtlioti
- mė́tlioti, -ioja, -iojo, mėtlióti, -iója, -iójo K žr. mėtyti:
1. Kam jūs tuos akmenaičius mėtliojat ant stogo? Vvr. Su akmenims į langus mė́tlio[ja] Kin. Nemė́tliok bulvių pro šalį, o tropyk į krežį Slnt. Mė́tliojau batvinius į malką, bet nepabengiau Slnt. | prk.: Jis mė́tlioja žodį, t. y. neištaria gerai J. | refl.: Su sniegu mėtliotis G96.
2. Karvė laigydama mė́tlio[ja] pasturgalį Als.
3. Per tankiai bulves mė́tliojo, ka teip nieko nepaaugo Slnt.
4. Ta višta toki gera buvo, o dabar pradėjo mė́tlioti kiaušius, i gana Slnt.
5. Nemė́tliok trupinių an žemės – rinksi Jdr. Nemėtlioti nei jokio drabužio ar daikto, bet priderančiai kavoti anus brš. ^ Svetimo netykok, o savo nemėtliok Sim. | refl.: Mė́tliojas tos knygos po lauką Sg. Matai, kur tos mano žekės (kojinės) mė́tliojas Dov.
6. Laivą mėtliojo į visas šalis M.Valanč. | prk.: Žmogų silpną įvairi mėtlio[ja] pagundinimai M.Valanč.
7. pašalinti: Neturiam valios savo seną kalbą permaininėti, iš jos žodžius liosingai mėtlioti rš.
8. blaškyti, judinti, kraipyti į šalis: Tas įbėgo, rankas į šalis mėtliodamas prš. | refl.: Tik, uodega bestija, vis mėtliojais, norėdama mane šunims atiduoti (sako lapė savo uodegai) S.Dauk.
9. refl. suktis, teisintis: Ans visiaip mė́tliojos mė́tliojos, al vis tiek anam prikabino (priteisė) Kl.
10. protarpiais skleisti, blokšti: Vėjo blaškoma ugnis mėtlioja keistus atšvaistus rš.
11. refl. žr. mėtyti 17: Kad apušė pabūna brazde palupta, dalgkotis, grėblakotis apušinis nesukinėjas, nemėtliojas, gali ir ašis dirbti Šts.
◊ kauleliùs mė́tlioti burti: Pasidalijo rūbais mano, o kam teks jupa mano, mėtliojo kaulelius M.Valanč.su akimìs mė́tlioti (ant ko) žvilgčioti: Saugokis tokios, kuri, draugystėj vyriškų būdama, labai yra drąsi, mėtlio[ja] su akimis ant visų ir vadinas pliuškė P.\ mėtlioti; atmėtlioti; įmėtlioti; išmėtlioti; numėtlioti; pamėtlioti; primėtlioti; sumėtlioti; užmėtlioti
Dictionary of the Lithuanian Language.